Kūno valia – proto galia

Dalyvavimas šioje programoje buvo neįkainojama patirtis mūsų šeimai. Augome visi kartu ir pasibaigus programai vis dar jaučiame savaiminį tęstinumą. Mane, kaip mamą, kurios vaikas perėjo visą programą, ši daug mėnesių trukusi kelionė išmokė tikėti savo vaiku. Maždaug nuo paskutinio, t.y. trečio, etapo pradžios, kažkas sąmonėje persijungė ir pradėjom matyti neatrastas vaiko galimybes. Norėjosi atsiprašyti už tai, kad netikėjom, jog net ir įdėjus daug darbo pavyks judėti pirmyn. Didžiausia problema, kurią matėme atėję į lavinimo centrą "Galiava", kad dukra negali ilgiau išlaikyti dėmesio, susikoncentruoti, yra tarsi išsibarsčiusi, itin jautri ir nevaldomai emocinga. Namuose ir viešose vietose tai pasireikšdavo garsiais verksmais, panika kai kažkas ne pagal ją, isterijomis. Mokykloje elgdavosi santūriau, bet mokslo rezultatai būdavo liūdni, mokytojai nuolat kartodavo, kad jai sunku sutelkti dėmesį į užduotis, atrodo kaip kažkur 'išskridus', pamiršta ką ką tik mokėsi, net sunku būdavo atlikti fizinius pratimus per kūno kultūrą, žaisti fizinius ar stalo žaidimus. Ji labai savimi nepasitikėjo, tikriausiai todėl buvo atsiradę įvairių veido srities tikų, trūkčiojimų, ji nuolat kaip nors krutėdavo, o taip pat dažnai elgdavosi kvailai, matyt, kad "užmaskuotų" savo nemokėjimą. Apskritai auginant ją buvo jausmas, lyg turėtume penkis vaikus (turiu ir kitą vaiką, tai galiu palygint). Tikėjausi, kad laikui bėgant išaugs, bet niekas nesikeitė. Buvo atsiradęs ir nerimas, kad gal jai koks nors sindromas, atsilikimas ar kt., todėl perėjau per įvairius gydytojus, bet jokios ligos diagnozės nenustatė. Lyg ir turėjau nusiraminti, bet negalėjau, nes norėjau suprasti, kodėl taip yra, kodėl taip sunku tiek jai su savimi, tiek mums su ja. Taigi visiškai netikėtai nuojautos vedini patekome į "Galiavą". Kai pradėjom lankyti užsiėmimus "Galiavoje" tiksliai nežinojau kokį svarbiausią tikslą išsikelti. Tiesiog norėjosi, kad dukrai ir mums būtų nors kiek lengviau, kad jinai išmoktų skaičiuoti bent iki 20, nors kažkiek išlaikytų dėmesį ir, kad kaip nors pabaigtų mokyklą nelikdama antriems metams. Tikėdami tuo, ką darom, kiekvieną dieną, ilgai ir nelengvai darydavom pratimus, judėjom pirmyn, (pri)pažindami kiekvienas savo ir vaiko (su dukra dirbom tai aš, tai vyras) silpnąsias ir stipriąsias puses, kantrybės ribas, emocijų bangavimus. Pereinant į antrą etapą iš trijų pradėjom stebėti, kiek daug vis tik dukra geba, jei tik nori, kaip atsiranda pasitikėjimas savim, susikaupimas. Galiausiai paskutiniame programos etape atliekant net ir labai ilgus ir sunkius pratimus stebėjom dukros gebėjimą koncentruotis ir pabaigti pratimą iki galo. Tai net paskatino pervesti ją į stipresnę mokyklą, kuo labai džiaugiamės. Po programos užbaigimo dukra labai greitai išmoko važiuoti dviračiu. (Prieš tai du metus nesėkmingai bandydavo, vis bijodavo nugriūti). Manome, kad programa išmokė išlaikyti pusiausvyrą, pasitikėti savo jėgomis, sustiprino fiziškai. Palaipsniui baigus programą išnyko visi veido srities tikai, tampymaisi, judėjimai-krutėjimai. Dabar ji kuo ramiausiai ir labai įsitraukusi skaito knygas. Atsirado pasitikėjimas savimi moksluose, ypač išryškėjo polinkis į užsienio kalbas, menus. Mokytojai tai patvirtino asmeniškai. Pradėjo geriau veikti atmintis. Pakankamai greitai mokosi daugybos lentelę, naujus užsienio kalbų žodžius. Rutina atlikti visus pratimus kasdien, kad ir kas bebūtų, išmokė dukrą atsakomybės ("turiu padaryti būtinai šiandien"), laiko planavimo ("padarom dabar, kad paskui būtų laisvas vakaras", nepasiduoti ir užduotį pabaigti iki galo (būna dar daug emocijų, pykčių, bet jie praeina žymiai greičiau ir yra daugiau įprotis, nei tikras nesusivaldymas) Praėjus pusmečiui po programos galiu pasakyti, kad matau savo vaiką kaip daug brandesnę, atkaklią, pasitikinčią savim ir sąžiningą asmenybę. Kartu priimu, kad ji yra labai jautri ir emocinga, bet tai neturi trukdyti jai siekti savo tikslų. Mes sutariam daug geriau. Net šeimoje atsirado didesnis tarpusavio supratimas ir įsiklausymas. Ramybė. Pasitikėjimas. Tai, kas mūsų trenerės Vaidos visokeriopos terapijos ir visos "Galiava" komandos dėka buvo įžiebta ir įgalinta, tenegesta dar ilgai ilgai...

Medutės (8m) mama

Nejaučiu dažno nuovargio. Dažnai jausdavau raumenų įtampą. Pasidariau lankstesnis. Pradėjau kvėpuoti pro nosį. Greičiau atsibundu. Pradėjau labiau domėtis mokslu, aktyviau dirbu pamokose, sugebu rasti savo klaidas rašomajame darbe. Užėjo noras viską bandyti ir dalyvauti, ir, kur sudalyvavau, mokytojos sakė, kad labai gerai pasisekė. Pradėjau pasitikėti savimi. Draugui išdrįsau pasakyti, kad su juo nebedraugauju ir vietoj vieno draugo turiu daug draugų. Aš supratau, kokie man brangūs žmonės: mama, tėtis, sesės, močiutės, seneliai, tetos, dėdės- ir supratau, kaip labai aš juos visus myliu.

Gasparas 11m.

Kaip ir dukra, programą praėjau prieš pora metų. Dažnai svaigdavo galva, sukantis , supantis imdavo pykinti. Šiuo metu vestibiuliarinis aparatas susitvarkė. Kamavo nuolatiniai nugaros skausmai, laikas nuo laiko vos paeidavau. Po programos skausmai praėjo, jaučiuosi kur kas geriau. Sustiprėjau fiziškai, padidėjo ištvermė. Lengviau susikaupti tikslesniems darbams. Važiuodama automobiliu negalėdavau orientuotis žiūrėdama pro galinio vaizdo veidrodėlius – dabar tai darau puikiai. Vienu metu galiu atlikti keletą darbų be didelio vargo. Pagerėjo koncentracija, galiu stebėti keletą įvykių vienu metu ir suprasti esmę. Labai svarbu darbe, kad vienu metu galiu stebėti ar teisingai vaikai atlieka pratimus, kai tuo tarpu dirba jų rankos, kojos, akys, liežvis, galva ir t.t. 🙂

Simos mama Vaida

Programą praėjau prieš du metus Latvijoje. Po Programos lengviau susikaupti reikiamu momentu. Pagerėjo orientacija erdvėje. koncentracija, padidėjo fizinė ištvermė, pagražėjo kūno sudėjimas. Anksčiau, laikydama rankose tušinuką ar šaukštą, jį purtydavau, pastebėdavau tik tuomet, jei kas pasakydavo. Dabar to nebedarau 🙂 Vienu metu galiu atlikti keletą darbų, ko anksčiau negalėjau. Naujai atradau ryšį su tėčiu, kuris su manimi dirbo 🙂

Sima 16 m.

Domantui neuropsichologinės sensomotorinės korekcijos metu atliekami pratimai padėjo sustiprėti fiziškai, jis geriau išlaiko lygsvarą. Kažkokių apčiuopiamų elgesio pokyčių kaip ir nėra, gal dar anksti juos pamatyti, nes Domanto dabar toks amžius, kai pokyčiai vyksta kasdien augant ir formuojantis asmenybei. Smagu, kad Domantas gana greitai ir lengvai įsiliejo į mokyklos gyvenimą, noriai dalyvauja užklasinėje veikloje. P.s. Domanto psichologinio intelekto vertinimo rezultatai: prieš programą Bendras IQ- 90, Žodinis IQ- 97, Nežodinis IQ- 85, po programos praėjus pusei metų Bendras IQ- 108 , Žodinis IQ- 104, Nežodinis IQ- 112.

Domanto 7 m. mama

Reakcija geresnė, pagerėjo kūno pajautimas, dėmesys, atsipalaidavimas. Jeigu kas neišeina, tiesiog žinau, kad kada nors išeis. Padidėjo pasitikėjimas savimi. Dingo kankinusios baimės, pyktis. Susitvarkė vestibiuliarinis aparatas, nebepykina ilgiau sukantis. Atsirado begalinis supratimas savo vaikui, dabar dar labiau myliu jį tokį koks jis yra 🙂 Ačiū jums. Tai stebuklas. Jūs duodat viltį gyventi toliau. Praėjo noras pasišalinti iš gyvenimo. AČIŪ 🙂

Anželika 35m.

Aš geriau ir labiau pailsiu miegodamas. Atsirado didesnis pasitikėjimas savimi ir savo jėgomis. Mažiau nervuojuosi. Nustojau jaudintis, kai reikia ko nors paprašyti ar paklausti nepažįstamo žmogaus. Mažiau galvoju, ką pagalvos kiti, o stengiuosi imti ir daryti, nors anksčiau bijodavau. Geriau sutariu su šeimos nariais, mažiau stengiuosi pyktis. Bandau išvengti ginčų. Mažiau pykstuosi su aplinkiniais. Šių pratimų dėka labai sustiprėjau fiziškai. Per pamoką girdžiu ne tik mokytoją, bet ir kelis klasiokus. Geriau sukoncentruoju ir paskirstau dėmesį. Pasikeitė požiūris į daugumą dalykų, kurie atrodė visai kitaip, nei dabar.

Paulius 16 m.

Paulius po programos labai sustiprėjo fiziškai. Nustojo kuprintis - išsitiesė. Atsirado pasitikėjimas savimi. Prieš programą buvo psichologiškai susikaustęs, mažai juokdavosi. Atsivėrė - pasakoja, kaip sekėsi mokykloje, muzikos mokykloje. Dirbdamas labiau susikoncentruoja. Pagerėjo atmintis. Pamokų metu sukaupia dėmesį į mokytoją ir visą pamoką išlieka susikoncentravęs. Pradėjo mokytis geresniais pažymiais. Planuoja savo dienos darbus ir laikosi dienotvarkės.

Pauliaus 16 m. mama

Justas po programos sustiprėjo fiziškai, pagerėjo koncentracija. Išdrąsėjo, anksčiau eidavo visur kartu tik su mama ar tečiu. Dabar pats nueina į parduotuvę, paklausia ar turite, kiek kainuoja... Labiau pasitiki savimi, draugams parodo išmoktus sudėtingus pratimus, išmoko žongliruoti. Susitvarkė pusiausvyra, vestibiuliarinis aparatas, sustiprėjo fiziškai. Susikoncentruoja darydamas kelis darbus. Drąsiai reiškia savo nuomonę, atsisako ko nenori, turi aiškius motyvus. Į programą ėjo be jokių diagnozių, tiesiog savęs sustiprinimui.

Justo 7 m. mama

Prieš pradedant korekciją labiausiai neramino išryškėjusi skoliozė. Per programos laiką žingsnelis po žingsnelio atlikdama paskiriamus pratimus fiziškai sustiprėjo daug labiau. Pratimus atlikdavo kiekvieną dieną labai sąžiningai, taigi kasdien matėsi vis nauji rezultatai. Labiausiai įsidėmėjau tiltelį, kurio pradžioje niekaip nepavykdavo padaryti, darydavo su ašaromis, labai stengėsi. Dabar padaro kuo puikiausiai ir net vaikšto tiltelyje 🙂 Kitus sudėtingus pratimus suprasdavo tik vadovė, man nepavyko jų įsisavinti, buvo per sudėtinga. Skoliozė neišnyko, bet fiziškai sustiprėjome labai.

Mildos 14m. mama

Sustiprėjo raumenys ir koncentracija, padariau pratimus, kurių anksčiau nebūčiau padariusi, pvz. tiltelį ir priešingus suktukus. Atliekant užduotis reikia didelės kantrybės ir susikaupimo. Manau, kad ateinančiais mokslo metais man bus lengviau susikaupti. Sustiprėjo mano kojos, dabar galiu nueiti 10km daug lengviau ir greičiau.

Milda 14m.

Pradėjau geriau suvokti save. Kūnas tapo daug lankstesnis ir laisvesnis. Padidejo susikaupimas ir koncentracija. Pradejau suvokti savo mąstymo ypatumus. Padidėjo galimybes nugalėti save ir padaryti, rodos neįmanomus dalykus.

Lina 45 m.

Programą pradėjome dėl sutrikusios kalbos ir psichinės raidos. Eigoje pirmiausiai pastebėjome suvokimo pagerėjimą, taip pat pagerėjo ir mąstymas. Sūnus pradėjo domėtis įvairiais dalykais, iki 5 metų jam rūpėjo tik žaidimas mašinėlėmis. Žaidimuose atsirado siužetai, mums užduoda daugybę klausimų: kodėl...?, Kas jeigu...? ir t.t. Aktyviau reiškia savo požiūrį, išsako mintis ir savo nuomonę, daugiau pasakoja apie save ir draugus. Prieš programą labai sunkiai sukaupdavo dėmesį, dabar dėmesio, koncentracijos galimybės žymiai pagerėjo. Jau programos viduryje baigėsi naktinio šlapinimosi problemos. Atsirado noras save išreikšti piešiant.

Rapolo 7m. mama

Atsirado kūno ir judesių plastika, prieš tai judesiai buvo kampuoti, statiški. Dingo baimė vandeniui, pradėjo pati savarankiškai plaukti, iki tol tik braidžiojo iki kelių. Greičiau susivaldo supykusi, stabilesnės emocijos. Ėmė labiau pasitikėti savimi, savo galimybėmis. Pradėjo geriau mokytis, daugiau laiko skiria mokslui. Prieš tai nemėgiamų disciplinų vengė, nesisekė įsigilinti ir išmokti. Dabar "eina iki galo", kol išmoksta ir pilnai suvokia naują dalyką. Džiaugiamės tuo ką kartu pasiekėme ir dėkojame už kantrybę, pasitikėjimą ir nuoširdų darbą.

Martynos 11m. mama